kalatuoti

×kalatúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. klibėti: Užpilk maišą, kad girnos dykos nekalatúotų Grž. 2. žr. kalatoti 2: Su šitom girnom kalatúoja kalatúoja Tršk. Meška malė, kalatãvo, šuva pitliavojo Vb. Kas čia ūžia, kas čia mala, kas čia kalatúoja? Kp. 3. refl. žr. kalatoti 5: Sušalau, kalatúotis pradėjau Žž. Kiek gali užmigti, jei visas kalatúojies lede Žž.